Sąmoningas pacientas – sveikesnė visuomenė
Vienas stipriausių finansinių projekto „IÅ¡saugokime vyrus“ rÄ—mÄ—jų – farmacinÄ— kompanija IPSEN. Ä®monÄ— ne vienerius metus bendradarbiauja su serganÄiųjų prostatos vėžiu draugija, aktyviai domisi jos veikla ir remia pacientų organizacijos iniciatyvas. KokiÄ… prasmÄ™ IPSEN mato darbe su pacientų organizacija? Kaip kompanija vertina farmacinių įmonių indÄ—lį saugant visuomenÄ—s sveikatÄ…? Apie tai kalbamÄ—s su įmonÄ—s pardavimų ir rinkodaros vadovu, gydytoju Vladu SnieÄkumi.
Papasakokite apie IPSEN kompaniją. Prieš kiek laiko ji atsirado Lietuvoje?
Lietuvoje įmonÄ— gyvuoja nuo Atgimimo laikų, o pasaulyje nuo praeito Å¡imtmeÄio pradžios. IPSEN pradžia – nedidelis Å¡eimos verslas. PrancÅ«zų mokslininkas, gydytojas Henri Beaufour pradÄ—jo įmonÄ—s veiklÄ… dar 1929 m. įkurdamas labaratorijÄ… PrancÅ«zijoje, kurioje kÅ«rÄ— pirmÄ…jį vaistÄ… skirtÄ… virÅ¡kinimo sutrikimams gydyti. AnskÄiau įmonÄ— vadinosi Beaufour Ipsen, paskui pavadinimas vis keitÄ—si, galiausiai liko IPSEN Pharma. Å eimos verslas peraugo į tarptautinÄ™ bendrovÄ™ ir dabar įmonÄ— savo veiklÄ… vykdo daugiau nei 50 Å¡alių. Visai neseniai buvo įžengta ir į Jungtines Amerikos Valstijas.
Veiklos pradžioje orientuotasi į pirminei sveikatos priežiūrai skirtus vaistus. Dabar IPSEN didžiuojasi daugeliui žinomu gamtinės kilmės medikamentu Smecta.
Kuo toliau, tuo labiau kompanija orientuojasi į aukštų technologijų, biotechnologijų produktus. Tai yra kompanija, kuri daug investuoja į naujų molekulių paiešką. Pertvarkytoje kompanijos strategijoje išryškėjo kelios veiklos platformos – uroonkologija, neurologija, endokrinologija ir pirminė sveikatos priežiūra. Daugiau kaip 20% visų gautų pajamų investuojama atgal į labaratorijas, naujų vaistų paieškai ir sintezei.
Taip pat pasauliniu mastu ieÅ¡koma, kokias galima sukurti papildomÄ… vertÄ™ teikianÄias programas. Programas, kurios suteiktų vertÄ™ plaÄiai visuomenei, pacientams, medikams. DÄ—l to atsiranda iniciatyvos su nukreiptos į pacientÄ…, norint jam suteikti kuo daugiau informacijos – apie ligÄ…, apie gydymÄ…, apie gyvenimÄ… su liga.
Kam farmacinei įmonei reikia, kad pacientas būtų labiau išprusęs ir sąmoningas?
Pacientas turi teisę žinoti apie įvairius gydymo būdus, apie savo ligą. Jis turi teisę žinoti, kaip jam toliau gyventi išgirdus vieną ar kitą diagnozę, kaip pagerinti savo gyvenimo kokybę, o jei neserga – kaip ligos išvengti.
Manau, farmacinė kompanija gali ir turi savo ištekliais padėti sujungti reikiamus taškus, kad susirgęs pacientas, žinotų, kur jam kreiptis, kur jis gali gauti pagalbos ir gyvenimo būdo patarimų, kokie medikai jam gali padėti. Kad pacientas, turintis ligą, jaustųsi kiek įmanoma patogiau.
Be to, jei pacientas yra išprusęs, jis yra ir geresnis pacientas – reikalauja kokybiškesnio gydymo, domisi naujovėmis, beveik lygiavertiškai gali diskutuoti su gydytoju, atsakingiau priims su savo sveikata susijusius sprendimus.
Kai žmogus turi daugiau žinių, jis renkasi priimtinus gydymo bÅ«dus. Jei, pavyzdžiui, žmogui nustatoma pirma prostatos vėžio stadija, bÅ«tų gerai, kad jis nenusprÄ™stų, jog jam reikalinga palaikomoji terapija. Ji jam netinka, jam reikia radikalaus gydymo bÅ«do. Kai auglys paÅ¡alinamas – liga baigiasi. Tokiam pacientui kiti gydymo bÅ«dai nÄ—ra tinkami, nors jie jam gal ir gali atrodyti patrauklesni. Žinodamas tai, jis apsisaugos nuo klaidingų sprendimų, nereikalingo jaudulio. Jam bus lengviau bendrauti su gydanÄiu gydytoju.
Jau ne tie laikai, kai žmogui skirdavo vaistų, ir jis net nesidomÄ—jo kaip gydosi. Dabar norima, kad pacientas bÅ«tų aktyvus, kad domÄ—tųsi savo sveikata. Geriausia prevencija vyksta, kai žmogus rÅ«pinasi savo sveikata, tinkamai gyvena, reguliariai tikrinasi sveikatÄ…, tuomet kur kas didesnÄ— tikimybÄ— pastebÄ—ti beprasidedanÄiÄ… ligÄ….
Daugelis galvoja, kad farmacinÄ—s įmonÄ—s remia tik tuos projektus, kur mato finansinÄ™ naudÄ… – kad bus parduota daugiau jų vaistų. IPSEN kompanija yra sukÅ«rusi preparatÄ… gydyti vÄ—lyvesnių stadijų prostatos vėžį. SakyÄiau, kad judate visai sau nepalankia kryptimi, skatindami ankstyvÄ… prostatos vėžio diagnostikÄ…?
Taip, kompanija juda prieÅ¡inga sau kryptimi (juokiasi). TaÄiau Å¡i kryptis teisinga visuomenÄ—s sveikatos požiÅ«riu. Pacientai skatinami pasitikrinti ir atkreipti dÄ—mesį į ankstyvus sveikatos sutrikimus, kad liga bÅ«tų apÄiuopta dar pirminÄ—se stadijose.
IPSEN kuria naujoves vardan paciento. Norėdami sukurti vaistą nuo vėžio, mes norime jį išgydyti. Gaila, kad tokio dar niekas nesukūrė, bet su mūsų išrastu vaistu ligonis su metastazavusiu prostatos vėžiu dažnai gali dar ilgai ir kokybiškai gyventi! Gal vieną dieną mes atrasime ir vaistą, kuris išgydys vėžį, na, o tuo tarpu stengsimės prisidėti kitaip prie to, kad vėžio atvejų būtų kuo mažiau ir žmonės būtų sveikesni.
Remdami tokius projektus kaipPSApatikros autobusiukas, mes norime prisidÄ—ti prie teigiamų  pokyÄių visuomenÄ—je. Kuo ilgiau vyksta ankstyvų patikrų programos, tuo geresni bÅ«na visuomenÄ—s sveikatos rodikliai.
Kompanija mato savo veiklos prasmę skatinant žmonių sąmoningumą, atkreipiant dėmesį į savo sveikatą, kad ligos išvengtų ar  ji ji būtų diagnozuota kuo ankstyvesnėje stadijoje ir tinkamai pagydyta. Kad žmogus dar daugybę metų būtų darbingas, būtų aktyvus pilietis, rūpintųsi savo ir kitų sveikata. Tokia mūsų veikla leidžia žmogui nugyventi dar gražų gyvenimą. Beliktų džiaugtis, jeigu tik pavyktų visus vėžio atvejus užnustatyti ankstyvosiose stadijose. O IPSEN galėtų pradėti kurti medikamentus nuo kitų ligų (šypsosi).
Papasakokit apie Ipsen veiklą susijusią su prostatos vėžio ankstyvąja diagnostika?
2005 m. pabaigoje startavo valstybinÄ— ankstyvoji prostatos vėžio diagnostikos programa. Tada matÄ—si pirmÄ… kartÄ… diagnozuotų pacientų skaiÄiaus Å¡uolis Buvo aptikta daug užleistų vėžio formų. Neilgai trukus užsimezgÄ— gražus bendradarbiavimas su serganÄiųjų prostatos vėžiu pacientų organizacija. IÅ¡ jų sulaukÄ—me nemažai pasiÅ«lymų ir įdomių idÄ—jų, kaip suteikti pacientams daugiau informacijos, kaip patikrinimus paversti įproÄiu. Mes dažnai susitikdavome ir diskutuodavome. Kokia situacija, kur link krypsta reikalai, pasižiÅ«rÄ—davome statistikÄ…. Diskusijų metu buvo gvildenami klausimai, o kÄ… galima bÅ«tų padaryti geriau, su papildoma privaÄia, farmacinÄ—s įmonÄ—s pagalba.
Teritorinės ligonių kasos pateikė informaciją apie patikrų programą ir mes pamatėme, kad pacientų informuotumas buvo labai mažas. Miestuose gal aukštesnis, bet rajonuose visai mažas.
Iš to atsirado sumanymas suteikti pacientams daugiau informacijos. Diskutavome, ko reikia pacientui? Žmonėms reikėjo atsakymų į jiems rūpimus klausimus. Bendromis jėgomis paruošėme informaciją, kurią pacientas gaudavo iš gydytojo. Tai buvo informacinės knygelės. Pacientų organizacijos atstovai remdamiesi savo patirtimi surašė svarbiausius klausimus, kurie kyla pacientams. Gydytojai padėjo paruošti išsamius ir aiškius atsakymus. Knygelės buvo dalinamos visos šalies vyrams.
Nustebinote prostatos pasu. Kaip gimÄ— Å¡io projekto idÄ—ja?
2008-2009 m. buvo nustatomi dideli skaiÄiai pažengusių prostatos vėžio stadijų, bet laikui bÄ—gant jų pradÄ—jo mažėti. MatÄ—me gražiÄ… tendencijÄ… – daug iÅ¡aiÅ¡kinta ankstyvų prostatos vėžio stadijų, bet paskui buvo suretinti patikrinimus – padarÄ— juos tik kas antri metai, tad sumažėjo patikrintų asmenų skaiÄius. Ankstyvosios diagnostikos prostatos vėžio patikros programa pradÄ—jo vykti labai vangiai.
2009 m. padedant pacientų draugijai pagaminome prostatos vėžio pasÄ…. Jis buvo duodamas pacientui, kuriam diagnozuodavo prostatos vėžį. IÅ¡girdus diagnozÄ™, dažnÄ… vyrÄ… iÅ¡tinka Å¡okas, jis galvoja, kad jo gyvenimas nebeliko toks, koks buvo anksÄiau. Dingsta pusiausvyra, slysta žemÄ— iÅ¡ po kojų, kyla daug klausimų – kas dabar bus? Kaip man toliau gyventi? Kiek man dar liko? Norint pacientui padÄ—ti, jam buvo suteikiamas prostatos pasas, kad jis galÄ—tų susiraÅ¡yti visÄ… informacijÄ… apie savo sveikatÄ… -PSAtesto duomenis, gautÄ… gydymÄ…. Tokia nuosekli informacija labai reikalinga ir gydytojui jam paprasÄiau stebÄ—ti ligos eigÄ…. Ir pacientas žino savo sveikatos rodiklius, žino vaistus, kuriuos vartoja, pasižymi jų poveikį, kalbasi su gydytoju apie paÅ¡alinį poveikį.
Jei žmogus persikelia gyventi kitur, pasikeiÄia, o gal pats nusprendžia keisti gydytojÄ…, prostatos pasas padeda naujam specialistui aiÅ¡kiai matyti žmogaus ligos eigÄ…. Pacientui nereikia ilgai pasakoti, bandyti prisiminti, o gydytojui matant tÄ… dinamikÄ…, paprasÄiau daryti sprendimus.
Praeitų metų pradžioje sostinės vyrai sulaukė asmeninių kvietimų atvykti pasidaryti PSA tyrimą – jiems rašė laiškus, skambino poliklinikų slaugytojos. Nors daugelyje Europos šalių tai jau įprasta, Lietuvoje tai buvo naujiena. Ar iniciatyva vėl kilo iš pacientų?
Tai buvo sprendimas, kilÄ™s po diskusijų, kaip suteikti gyvybÄ—s valstybinei ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programai. MatÄ—me, kad vyrai eina tikrintis labai vangiai, medikai nors ir ragina, bet yra dalis pacientų, kurie ir taip retai atvyksta pas gydytojus. Teritorinių ligonių kasų duomenys mus neramino, nes buvo labai maži informuotų vyrų apie galimybÄ™ nemokamai pasidarytiPSAtyrimÄ… skaiÄiai.
Todėl praeitų metų pradžioje imta bendradarbiauti su keliomis sostinės poliklinikomis. Centro poliklinikai padėjom išleisti lankstinukus, apmokėjome pašto išlaidas, Antakalnio poliklinikai padėjom įkurti telefono liniją. Vilniuje apie 10 000 vyrų gavo kvietimus atvykti pasidarytiPSAtyrimą. Labai greitai poliklinikos pastebėjo didelį grįžtamąjį ryšį. Vyrai paraginti telefonu, laišku ir elektroniniu paštu, aktyviau ėjo tikrintis prostatos. Dėl to buvo 3-4 kartus padaryta daugiauPSAtestų.
Praeitų metų pabaigoje ir šiais metais Lietuvoje vėl naujas projektas – „Išsaugokime vyrus“.
SakyÄiau, kad tai natÅ«rali visos mÅ«sų veiklos, susijusios su prostatos vėžio ankstyvÄ…ja  diagnostika, veikla. Supratome, kad darbas atskirose poliklinikose – tai nÄ—ra nuoseklus bandymas gelbÄ—ti ankstyvosios diagnostikos programÄ…. NorÄ—josi iÅ¡plÄ—sti vykdomas veiklas, tad nusprendÄ—me daryti nacionalinÄ™ akcijÄ….
Gimė konkursas žiniasklaidai. Kai atsirado daugiau rėmėjų, atsirado ir mėlynasis autobusiukas, kiekvienas naujas partneris vis praplėsdavo projekto galimybes.
Žinant apgailėtiną regionuose informuotų vyrų statistiką, buvo priimtas sprendimas žengti didelius žingsnius, o jiems atlikti reikia stipraus finansinio palaikymo. Todėl mes prisijungėme prie šitos akcijos.
Manau, kad projektas vyksta sÄ—kmingai. Vyrai yra sunkiai iÅ¡judinami – kad nueitų pas gydytojÄ…, jie turi nebepaeiti. Vien tai, kad vyrai susidomÄ—jo ir atÄ—jo – tai jau sÄ—kmÄ—. Matant, kaip jie sÄ—di, Å¡nekuÄiuojasi, bendrauja – tai jau daug pasiekta..
Å is projektas – didelis iÅ¡bandymas visiems jo dalyviams, nes tai vienas iÅ¡ retų projektų, kuriame dalyvauja daug partnerių. Tai iÅ¡bandymas lietuvio prigimÄiai – susitikimų metu gimsta nauja, lietuviÅ¡ka diplomatijos ir bendradarbiavimo mokykla (Å¡ypsosi). Nors yra daug skirtingų žmonių, bet kai yra viena bendra, Å¡viesi mintis – visi susivienijame, ir judame viena kryptimi.
KalbÄ—josi Daiva AusÄ—naitÄ—
Asmenine patirtimi dalinasi Jonas ŽmuidzinaviÄius (71 m.), buvÄ™s estrados dainininkas.
2009 m. apsilankiau pas savo Å¡eimos gydytojÄ… ArtÅ«rÄ… Mockų, o tuo metu kaip tik vyrai buvo nemokamai tikrinami dÄ—l prostatos vėžio. Nors nejauÄiau jokių simptomų, nutariau pasitikrinti ir aÅ¡. Atliko man PSA tyrimÄ… ir po dviejų savaiÄių sulaukiu atsakymo, jog mano kraujyje PSA yra daugiau nei 13 mg/l, kai tuo metu sveiko vyro kraujyje turi bÅ«ti iki 5 mg/l… Man net Å¡alta pasidarÄ—, tai sužinojus… Kokia tai baisi liga susimÄ…stai tik kai tave patį ji užklumpa. Gydytojas mane ramino, jog dar nereikia taip skubÄ—ti su iÅ¡vadomis ir nusiuntÄ— toliau tirtis į Vilniaus universiteto Onkologijos institutÄ…, pas gydytojÄ… urologÄ… ArvydÄ… Zykų. Å is subÅ«rÄ— kelių gydytojų komisijÄ…, kuri įvertino mano tyrimus ir, man dalyvaujant, kartu sprendÄ—me, kÄ… daryti toliau – operuoti ar skirti kitokį gydymÄ…. Jei bÅ«tų tekÄ™ vien paÄiam rinktis, bÅ«tų buvÄ™ baisu ir sunku apsisprÄ™sti. Komisija man pasiÅ«lÄ— gydymÄ… vaistais – žiÅ«rÄ—s, kaip jie veikia. Vaistai tikrai brangÅ«s, taÄiau Ligonių kasos kompensuoja 100 proc.
Vaistus gÄ—riau 3 mÄ—nesius. Kai po to pakartojo tyrimÄ… ir paaiÅ¡kÄ—jo, jog PSA kiekis kraujyje sumažėjo, žinote, net iÅ¡kart gera gyventi pasidarÄ—. GydymÄ… gydytojai pratÄ™sÄ— dar trims mÄ—nesiams, po to – dar trims. Taip gÄ—riau vaistus 15 mÄ—nesių, kol PSA kiekis kraujyje sumažėjo iki minimumo. Taigi gydymas buvo nutrauktas. 2011 m. birželį vÄ—l pasidariau PSA tyrimÄ…. Šįkart jau teko už jį susimokÄ—ti: anksÄiau kasmet tirdavo nemokamai, o dabar – tik kartÄ… per 2 metus, o aÅ¡ jau buvau iÅ¡naudojÄ™s savo limitÄ…. PSA Å¡iek tiek virÅ¡ijo normÄ…, tad vÄ—l pradÄ—jau gerti vaistus. TaÄiau dabar aÅ¡ ramesnis, ir mano gydytojas Algimantas Sruogis vis pajuokauja: „Pagavom vėžį, tai dabar gyvensi Å¡imtÄ… metų, berniuk“.
Domiuosi savo liga – skaitau literatūrą apie prostatos vėžį. Informacijos šiuo metu yra tikrai daug, be to, ir gydytojai viską išsamiai paaiškina. Reikia stebėti save, tikrintis sveikatą bei pasitikėti gydytojais. Manau, jog jau nuo 40 m. reikia pradėti tikrintis. Va, mano draugas vis bijojo, nesitikrino ir užleido vėžį. Žmona taip pat gali pastebėti, jog vyrui kažkas ne taip – jis nebe toks pajėgus, dažniau eina šlapintis ir pan. Kad gerai jaustumeisi, svarbu prisižiūrėti, neapsileisti. Nesistebiu, kad dabar tiek daug jaunų žmonių serga šia liga – jie visiškai netausoja savęs, plempia alų kiek begalėdami, o tai juk taip kenkia.
Å iuo metu jauÄiuosi visiÅ¡kai sveikas: važiuoju į sodybÄ…, kur daug judu, dirbu – auginu įvairių daržovių, turiu ir Å¡iltadaržį. Scenoje jau nebedainuoju, taÄiau artimųjų Å¡ventÄ—se mielai užtraukiu „Ilgiausių metų“.
Gedimino Žižio istorija (LTV laida „Pulsas“, 2011 02 13. Siužeto autorė žurnalistė Ieva Žigaitė).
