Papasakokite apie IPSEN kompaniją. Prieš kiek laiko ji atsirado Lietuvoje?
Lietuvoje įmonė gyvuoja nuo Atgimimo laikų, o pasaulyje nuo praeito šimtmečio pradžios. IPSEN pradžia – nedidelis šeimos verslas. Prancūzų mokslininkas, gydytojas Henri Beaufour pradėjo įmonės veiklą dar 1929 m. įkurdamas labaratoriją Prancūzijoje, kurioje kūrė pirmąjį vaistą skirtą virškinimo sutrikimams gydyti. Anskčiau įmonė vadinosi Beaufour Ipsen, paskui pavadinimas vis keitėsi, galiausiai liko IPSEN Pharma. Šeimos verslas peraugo į tarptautinę bendrovę ir dabar įmonė savo veiklą vykdo daugiau nei 50 šalių. Visai neseniai buvo įžengta ir į Jungtines Amerikos Valstijas.
Veiklos pradžioje orientuotasi į pirminei sveikatos priežiūrai skirtus vaistus. Dabar IPSEN didžiuojasi daugeliui žinomu gamtinės kilmės medikamentu Smecta.
Kuo toliau, tuo labiau kompanija orientuojasi į aukštų technologijų, biotechnologijų produktus. Tai yra kompanija, kuri daug investuoja į naujų molekulių paiešką. Pertvarkytoje kompanijos strategijoje išryškėjo kelios veiklos platformos – uroonkologija, neurologija, endokrinologija ir pirminė sveikatos priežiūra. Daugiau kaip 20% visų gautų pajamų investuojama atgal į labaratorijas, naujų vaistų paieškai ir sintezei.
Taip pat pasauliniu mastu ieškoma, kokias galima sukurti papildomą vertę teikiančias programas. Programas, kurios suteiktų vertę plačiai visuomenei, pacientams, medikams. Dėl to atsiranda iniciatyvos su nukreiptos į pacientą, norint jam suteikti kuo daugiau informacijos – apie ligą, apie gydymą, apie gyvenimą su liga.

Kam farmacinei įmonei reikia, kad pacientas būtų labiau išprusęs ir sąmoningas?
Pacientas turi teisę žinoti apie įvairius gydymo būdus, apie savo ligą. Jis turi teisę žinoti, kaip jam toliau gyventi išgirdus vieną ar kitą diagnozę, kaip pagerinti savo gyvenimo kokybę, o jei neserga – kaip ligos išvengti.
Manau, farmacinė kompanija gali ir turi savo ištekliais padėti sujungti reikiamus taškus, kad susirgęs pacientas, žinotų, kur jam kreiptis, kur jis gali gauti pagalbos ir gyvenimo būdo patarimų, kokie medikai jam gali padėti. Kad pacientas, turintis ligą, jaustųsi kiek įmanoma patogiau.
Be to, jei pacientas yra išprusęs, jis yra ir geresnis pacientas – reikalauja kokybiškesnio gydymo, domisi naujovėmis, beveik lygiavertiškai gali diskutuoti su gydytoju, atsakingiau priims su savo sveikata susijusius sprendimus.
Kai žmogus turi daugiau žinių, jis renkasi priimtinus gydymo būdus. Jei, pavyzdžiui, žmogui nustatoma pirma prostatos vėžio stadija, būtų gerai, kad jis nenuspręstų, jog jam reikalinga palaikomoji terapija. Ji jam netinka, jam reikia radikalaus gydymo būdo. Kai auglys pašalinamas – liga baigiasi. Tokiam pacientui kiti gydymo būdai nėra tinkami, nors jie jam gal ir gali atrodyti patrauklesni. Žinodamas tai, jis apsisaugos nuo klaidingų sprendimų, nereikalingo jaudulio. Jam bus lengviau bendrauti su gydančiu gydytoju.
Jau ne tie laikai, kai žmogui skirdavo vaistų, ir jis net nesidomėjo kaip gydosi. Dabar norima, kad pacientas būtų aktyvus, kad domėtųsi savo sveikata. Geriausia prevencija vyksta, kai žmogus rūpinasi savo sveikata, tinkamai gyvena, reguliariai tikrinasi sveikatą, tuomet kur kas didesnė tikimybė pastebėti beprasidedančią ligą.

Daugelis galvoja, kad farmacinės įmonės remia tik tuos projektus, kur mato finansinę naudą – kad bus parduota daugiau jų vaistų. IPSEN kompanija yra sukūrusi preparatą gydyti vėlyvesnių stadijų prostatos vėžį. Sakyčiau, kad judate visai sau nepalankia kryptimi, skatindami ankstyvą prostatos vėžio diagnostiką?
Taip, kompanija juda priešinga sau kryptimi (juokiasi). Tačiau ši kryptis teisinga visuomenės sveikatos požiūriu. Pacientai skatinami pasitikrinti ir atkreipti dėmesį į ankstyvus sveikatos sutrikimus, kad liga būtų apčiuopta dar pirminėse stadijose.
IPSEN kuria naujoves vardan paciento. Norėdami sukurti vaistą nuo vėžio, mes norime jį išgydyti. Gaila, kad tokio dar niekas nesukūrė, bet su mūsų išrastu vaistu ligonis su metastazavusiu prostatos vėžiu dažnai gali dar ilgai ir kokybiškai gyventi! Gal vieną dieną mes atrasime ir vaistą, kuris išgydys vėžį, na, o tuo tarpu stengsimės prisidėti kitaip prie to, kad vėžio atvejų būtų kuo mažiau ir žmonės būtų sveikesni.
Remdami tokius projektus kaip PSA patikros autobusiukas, mes norime prisidėti prie teigiamų pokyčių visuomenėje. Kuo ilgiau vyksta ankstyvų patikrų programos, tuo geresni būna visuomenės sveikatos rodikliai.
Kompanija mato savo veiklos prasmę skatinant žmonių sąmoningumą, atkreipiant dėmesį į savo sveikatą, kad ligos išvengtų ar ji ji būtų diagnozuota kuo ankstyvesnėje stadijoje ir tinkamai pagydyta. Kad žmogus dar daugybę metų būtų darbingas, būtų aktyvus pilietis, rūpintųsi savo ir kitų sveikata. Tokia mūsų veikla leidžia žmogui nugyventi dar gražų gyvenimą. Beliktų džiaugtis, jeigu tik pavyktų visus vėžio atvejus užnustatyti ankstyvosiose stadijose. O IPSEN galėtų pradėti kurti medikamentus nuo kitų ligų (šypsosi).

Papasakokit apie Ipsen veiklą, susijusią su prostatos vėžio ankstyvąja diagnostika?
2005 m. pabaigoje startavo valstybinė ankstyvoji prostatos vėžio diagnostikos programa. Tada matėsi pirmą kartą diagnozuotų pacientų skaičiaus šuolis Buvo aptikta daug užleistų vėžio formų. Neilgai trukus užsimezgė gražus bendradarbiavimas su sergančiųjų prostatos vėžiu pacientų organizacija. Iš jų sulaukėme nemažai pasiūlymų ir įdomių idėjų, kaip suteikti pacientams daugiau informacijos, kaip patikrinimus paversti įpročiu. Mes dažnai susitikdavome ir diskutuodavome. Kokia situacija, kur link krypsta reikalai, pasižiūrėdavome statistiką. Diskusijų metu buvo gvildenami klausimai, o ką galima būtų padaryti geriau, su papildoma privačia, farmacinės įmonės pagalba.
Teritorinės ligonių kasos pateikė informaciją apie patikrų programą ir mes pamatėme, kad pacientų informuotumas buvo labai mažas. Miestuose gal aukštesnis, bet rajonuose visai mažas.
Iš to atsirado sumanymas suteikti pacientams daugiau informacijos. Diskutavome, ko reikia pacientui? Žmonėms reikėjo atsakymų į jiems rūpimus klausimus. Bendromis jėgomis paruošėme informaciją, kurią pacientas gaudavo iš gydytojo. Tai buvo informacinės knygelės. Pacientų organizacijos atstovai remdamiesi savo patirtimi surašė svarbiausius klausimus, kurie kyla pacientams. Gydytojai padėjo paruošti išsamius ir aiškius atsakymus. Knygelės buvo dalinamos visos šalies vyrams.

Nustebinote prostatos pasu. Kaip gimė šio projekto idėja?
2008-2009 m. buvo nustatomi dideli skaičiai pažengusių prostatos vėžio stadijų, bet laikui bėgant jų pradėjo mažėti. Matėme gražią tendenciją – daug išaiškinta ankstyvų prostatos vėžio stadijų, bet paskui buvo suretinti patikrinimus – padarė juos tik kas antri metai, tad sumažėjo patikrintų asmenų skaičius. Ankstyvosios diagnostikos prostatos vėžio patikros programa pradėjo vykti labai vangiai.
2009 m. padedant pacientų draugijai pagaminome prostatos vėžio pasą. Jis buvo duodamas pacientui, kuriam diagnozuodavo prostatos vėžį. Išgirdus diagnozę, dažną vyrą ištinka šokas, jis galvoja, kad jo gyvenimas nebeliko toks, koks buvo anksčiau. Dingsta pusiausvyra, slysta žemė iš po kojų, kyla daug klausimų – kas dabar bus? Kaip man toliau gyventi? Kiek man dar liko? Norint pacientui padėti, jam buvo suteikiamas prostatos pasas, kad jis galėtų susirašyti visą informaciją apie savo sveikatą – PSA testo duomenis, gautą gydymą. Tokia nuosekli informacija labai reikalinga ir gydytojui jam paprasčiau stebėti ligos eigą. Ir pacientas žino savo sveikatos rodiklius, žino vaistus, kuriuos vartoja, pasižymi jų poveikį, kalbasi su gydytoju apie pašalinį poveikį.
Jei žmogus persikelia gyventi kitur, pasikeičia, o gal pats nusprendžia keisti gydytoją, prostatos pasas padeda naujam specialistui aiškiai matyti žmogaus ligos eigą. Pacientui nereikia ilgai pasakoti, bandyti prisiminti, o gydytojui matant tą dinamiką, paprasčiau daryti sprendimus.

Praeitų metų pradžioje sostinės vyrai sulaukė asmeninių kvietimų atvykti pasidaryti PSA tyrimą – jiems rašė laiškus, skambino poliklinikų slaugytojos. Nors daugelyje Europos šalių tai jau įprasta, Lietuvoje tai buvo naujiena. Ar iniciatyva vėl kilo iš pacientų?
Tai buvo sprendimas, kilęs po diskusijų, kaip suteikti gyvybės valstybinei ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programai. Matėme, kad vyrai eina tikrintis labai vangiai, medikai nors ir ragina, bet yra dalis pacientų, kurie ir taip retai atvyksta pas gydytojus. Teritorinių ligonių kasų duomenys mus neramino, nes buvo labai maži informuotų vyrų apie galimybę nemokamai pasidaryti PSA tyrimą skaičiai.
Todėl praeitų metų pradžioje imta bendradarbiauti su keliomis sostinės poliklinikomis. Centro poliklinikai padėjom išleisti lankstinukus, apmokėjome pašto išlaidas, Antakalnio poliklinikai padėjom įkurti telefono liniją. Vilniuje apie 10 000 vyrų gavo kvietimus atvykti pasidaryti PSA tyrimą. Labai greitai poliklinikos pastebėjo didelį grįžtamąjį ryšį. Vyrai paraginti telefonu, laišku ir elektroniniu paštu, aktyviau ėjo tikrintis prostatos. Dėl to buvo 3-4 kartus padaryta daugiau PSA testų.

Praeitų metų pabaigoje ir šiais metais Lietuvoje vėl naujas projektas – „Išsaugokime vyrus“.
Sakyčiau, kad tai natūrali visos mūsų veiklos, susijusios su prostatos vėžio ankstyvąja diagnostika, veikla. Supratome, kad darbas atskirose poliklinikose – tai nėra nuoseklus bandymas gelbėti ankstyvosios diagnostikos programą. Norėjosi išplėsti vykdomas veiklas, tad nusprendėme daryti nacionalinę akciją.
Gimė konkursas žiniasklaidai. Kai atsirado daugiau rėmėjų, atsirado ir mėlynasis autobusiukas, kiekvienas naujas partneris vis praplėsdavo projekto galimybes.
Žinant apgailėtiną regionuose informuotų vyrų statistiką, buvo priimtas sprendimas žengti didelius žingsnius, o jiems atlikti reikia stipraus finansinio palaikymo. Todėl mes prisijungėme prie šitos akcijos.
Manau, kad projektas vyksta sėkmingai. Vyrai yra sunkiai išjudinami – kad nueitų pas gydytoją, jie turi nebepaeiti. Vien tai, kad vyrai susidomėjo ir atėjo – tai jau sėkmė. Matant, kaip jie sėdi, šnekučiuojasi, bendrauja – tai jau daug pasiekta..
Šis projektas – didelis išbandymas visiems jo dalyviams, nes tai vienas iš retų projektų, kuriame dalyvauja daug partnerių. Tai išbandymas lietuvio prigimčiai – susitikimų metu gimsta nauja, lietuviška diplomatijos ir bendradarbiavimo mokykla (šypsosi). Nors yra daug skirtingų žmonių, bet kai yra viena bendra, šviesi mintis – visi susivienijame, ir judame viena kryptimi.

Kalbėjosi Daiva Ausėnaitė

Laboratorijų tinklo „Medicina Practica“ mobiliosios laboratorijos – autobusiuko maršrutas-grafikas Širvintų rajone.

vasario 01 d. 9.00-11.00 Kiaukliai (pagrindinėje automobilių stovėjimo aikštelėje)

vasario 01 d. 11.20-13.00 Anciūnai (prie Kultūros centro pastato)

vasario 01 d. 14.00-16.00 Zibalai (prie seniūnijos pastato)

vasario 02 d. 10.00-12.00 Alionys (prie pagrindinės mokyklos)

vasario 02 d. 13.00-15.00 Juodiškiai (prie mokyklos)

vasario 02 d. 15.00-16.00 Šešuolėliai I (prie bibliotekos)

vasario 03 d. 9.00-11.00 Musninkai (prie ambulatorijos)

vasario 03 d. 11.20-13.00 Kernavė (prie seniūnijos)

vasario 03 d. 14.00-16.00 Bartkuškis (prie mokyklos)

vasario 06 d. 9.00-10.00 Jauniūnai (prie seniūnijos)

10.20-11.20 Šiaulių km. (prie buvusios mokyklos)

vasario 06 d. 11.30-13.00 Barskūnai (prie mokyklos)

vasario 06 d. 14.00-16.00 Medziukai (prie mokyklos)

vasario 07 d. 9.00-9.45 Širvintų sen. Šiaulių kaimas (parduotuvė)
10.00-11.00 Bagaslaviškis (prie bibliotekos)

vasario 07 d. 11.20-13.30 Gelvonų mstl. (prie ambulatorijos)

vasario 07 d. 14.30-16.00 Liukonys (prie parduotuvės)

vasario 08 d. 9.00-11.00 Čiobiškis (prie seniūnijos)

vasario 08 d. 11.20-13.00 Juknoniai (kaimo centre)

vasario 08 d. 14.00-16.00 Lapeliai (prie bibliotekos)

vasario 09 d. 9.00-10.30 Kieliai (prie parduotuvės)

vasario 09 d. 11.00-13.00 Kabaldos k. (prie parduotuvės Nr.7 )

vasario 09 d. 14.00-14.45 Viesos (prie parduotuvės)
15.00-16.00 Družai (prie bibliotekos)

vasario 10 d. 9.00-10.00 Širvintų kaimas (Draugystės gatvėje prie parduotuvėlės – kiosko)

vasario 10 d. 10.30-14.00 Širvintų miestas (prie kultūros centro)

Akcija „Išsaugokime vyrus“ – tai pirmas Europoje mobiliosios vyrų patikros projektas. Tokie projektai jau kuris laikas vyksta Jungtinėse Amerikos valstijose. Pasak Gedimino Žižio, šio projekto sumanytojo, „Išsaugokime vyrus“ – tai svari pagalba vykdant valstybinę prevencinių patikrų programą. „Nuo tada, kai vyrų patikrinimai dėl prostatos vėžio tapo finansuojami valstybės, mačiau, kad gydymo įstaigos neprisikviečia vyrų, kasmet dėl to valstybiniu mastu būdavo nusprendžiama mažinti finansavimą, galiausiai kasmetinis finansavimas virto nemokamu patikrinimu kas antri metai. Visa tai paskatino mane ieškoti būdų, kaip užtikrinti, kad visi rizikos grupės vyrai būtų patikrinti“, – sako Gediminas Žižys.
Apie vyrų nenorą galvoti apie savo sveikatą kalbėjo ir projekto mecenatas Ramūnas Karbauskis. „Kuo atokesnis kaimas, tuo didesnis procentas nepatikrintų vyrų. Šio projekto prasmė didžiulė – nėra geresnio darbo negu gelbėti žmonių gyvybes. Iš Šiaulių apskrities mes pamatėme, kad laboratorijos atvažiavimas į kaimą tampa tam tikru įvykiu. Vyrai pradžioj pašiepdami vienas kitą, o paskui jau visai darniai pajuokaudami traukė prie autobusiuko. Ir visur nusidriekdavo eilės norinčių pasitikrinti“, – kalbėjo projekto mecenatas.

Panevėžio vyrams reikia patikrų

Mobiliosios laboratorijos įrengėjai ir tyrimų vykdytojai – laboratorijų tinklas „Medicina practica“. „Apklausus nemažai vyrų, daugelis iš jų atsakė – jeigu ne jus, nebūčiau ir ėjęs. Žmogus atsakingas už savo ūkį, už savo išgyvenimą ir jam net pusdieniui palikti visą ūkį, yra sudėtinga. Todėl atvykimas į jo kaimą, suteikia progą pasidaryti PSA tyrimą visiems vyrams, net ir labiausiai užimtiems. Nuo 2004 m mūsų laboratorija Panevėžio mieste aktyviai dalyvauja profilaktiniame darbe ir prostatos patikrų akcijas čia rengiame kasmet. Tikiuosi, kad visų mūsų pastangų dėka Panevėžio apskrities vyrai bus maksimaliai ištirti,“ – sakė Svajūnas Barakauskas, laboratorijų tinklo „Medicina practica“ vadovas.
Visuomenės sveikatos biurai vykdo visuomenės sveikatos stebėseną. Panevėžio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorius Andrius Busila sakė: „2010 m. bendrasis mirtingumas vyrų tarpe 10 000 gyventojų buvo 1385 atvejai, iš jų net 222 atvejai buvo mirtys nuo piktybinių navikų. Kalbant apie prostatos vėžį, tai 100 000 gyventojų teko net 40 mirčių atvejų. Prevencijos programoje gali dalyvauti beveik 5000 vyrų, kurie patenka į rizikos grupę. Pernai 24 proc. iš jų pasitikrino. Mano nuomone, patikrų apimtys nėra pakankamos. Žmogui, patenkančiam į rizikos grupę, tyrimas nieko nekainuoja, o ankstyva diagnostika ir išaiškinamumas sumažina išlaidas, tenkančias jo gydymui ir suteikia galimybę žmogui pasveikti. Manau, projektas yra labai reikalingas. Ir labai džiaugiamės, kad mobilioji laboratorija atvyksta ir į mūsų kraštą“.

Kas bus tikrinamas

Ramūnas Karbauskis priminė, kad nemokamai bus patikrinti vyrai nuo 50 iki 75 m.; jaunesni nei 50 m. vyrai, kurių šeimoje kam nors buvo diagnozuotas prostatos vėžys. Taip pat nemokamai bus tikrinami bet kokio amžiaus mokytojai ir kultūros darbuotojai. „Nei vienas atėjęs nebus pavarytas. Jei vyrai nepatenka į tiriamųjų grupę, tačiau nori pasitikrinti, jiems bus suteikta galimybė atlikti testą pačia mažiausia kaina. Fondas sugeneravo tam lėšų,“ – kalbėjo projekto rėmėjas.
Žurnalistai teiravosi, ar buvo nesklandumų vykdant projektą. Gediminas Žižys sakė, kad nežymius nesklandumus fiksuoja. „Jie nėra piktybiniai, galbūt labiau susiję su supratimo stoka. Dažniausiai projekte nenori dalyvauti savarankiškos ambulatorijos, kurios nepriklauso centralizuotai sveikatos įstaigai, tuomet atsiranda tokių karaliukų, kurie priešinasi mūsų projektui. Tačiau pamačius jų ataskaitas, matyti, kad jie nepadaro to darbo, kurį turėjo padaryti. Pamatę, ką daro projektas, jie susivokia ir, manau, kad antrą kartą nereikės pas juos važiuoti,“ – kalbėjo Žižys.

Žymus aktorius tapo ambasadoriumi

Renginyje dalyvavo ir projekto ambasadoriumi vadinamas žinomas aktorius Gediminas Girdvinis. Susirinkusiems jis sakė, kad kol jam nebuvo kažkokių sveikatos sutrikimų, jis nieko nežinojo apie PSA tyrimą. „Jei nebūčiau priverstas lankytis pas medikus dėl padidėjusio kraujospūdžio, nebūčiau sužinojęs apie PSA tyrimą. Man medikai patarė pasidaryti šį tyrimą, nors aš apie tai iki tol visai nežinojau ir negalvojau. Aš supratau, kad dabar aš galiu gyventi saugiai. Aš žinau, todėl ramiai gyvenu. Daug kas turbūt atsisakė būti šio projekto ambasadoriumi. Aš sutikau, nes jei kam nors tai padės, duok Dieve, jei bus išgelbėta nors viena gyvybė, mano misija bus atlikta. Be to, man garbė būti šio projekto ambasadoriumi“, – kalbėjo Gediminas Girdvainis.
Projekto „Išsaugokime vyrus“ laboratorijoje tikrinami vyrai, kurie turi teisę dalyvauti valstybinėje patikrų programoje. Tai vyrai nuo 50 iki 75 m. „Valstybė už vieno vyro patikrinimą pirminiam sveikatos priežiūros centrui skiria apie 37 litus. Projekto „Išsaugokime vyrus“ laboratorija sudaro sutartį su pirminiu sveikatos priežiūros centru ir padaro šį tyrimą už 24 litus. Poliklinikų darbuotojams nereikia raginti tų žmonių, nereikia paskui sakyti, kad jie neatėjo, štai todėl buvo neįsisavinto slėšos. Mes tuos vyrus surandame, pakviečiame, atvažiuojame į jų kaimą, padarome tyrimą ir rezultatus atiduodame šeimos gydytojams, kuriems tereikia perimti pacientų tolimesnę priežiūrą“, – sako Svajūnas Barakauskas.

Tikslesnis mobilios laboratorijos maršrutų grafikas bus paskelbtas vėliau.

„Pirmą kartą rengėme tokį konkursą ir buvome maloniai nustebinti didelio žiniasklaidos dėmesio mūsų problemai, – sako Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo prezidentas Gediminas Žižys. – Esame dėkingi visiems dalyvavusiems, nes tik žiniasklaida gali mums padėti papasakoti visuomenei apie šį dažniausią vyrų onkologinį susirgimą ir pakviesti juos pasirūpinti savimi bei laiku pasitikrinti.“

Konkursinius darbus vertino specialistų komisija – Lietuvos urologų draugijos pirmininkas dr. Daimantas Milonas, Lietuvos visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė Neringa Tarvydienė, Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo bei Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Gediminas Žižys. Komisijos pirmininkas – VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto prof. dr. (HP) Žygintas Pečiulis.

Šis konkursas – dalis socialinio projekto „Išsaugokime vyrus“, organizuojamo Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo. Fondo prezidentas G. Žižys žurnalistų apdovanojimo metu taip pat pasveikino aktorius Rimantą Bagdzevičių ir Gediminą Girdvainį, prisijungusius prie projekto ir tapusius jo ambasadoriais.
Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondas įteigtas Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos kartu su Lietuvos urologų draugija bei Lietuvos visuomenės sveikatos biurų asociacija. Akcija „Išsaugokime vyrus“ siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šį onkologinį susirgimą bei ankstyvosios diagnostikos svarbą, paskatinti vyrus atlikti PSA kraujo tyrimą. Akcijos metu mobili diagnostinė laboratorija keliauja po Lietuvos regionus, kur nemokamai tikrina rizikos grupės vyrus. Daugiau informacijos apie šią akciją – www.issaugokimevyrus.lt.

Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo organizuojamos akcijos „Išsaugokime vyrus“ metu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šį onkologinį susirgimą bei ankstyvosios diagnostikos svarbą. Nuo lapkričio 7 d. akcijos mobili diagnostinė laboratorija pradeda kelionę po Lietuvos regionus. Šioje laboratorijoje rizikos grupės vyrams – nuo 50 iki 75 m. bei vyrams nuo 45 m., kurių pirmos eilės giminaičiai sirgo prostatos vėžiu – bus nemokamai atliekamas prostatos specifinio antigeno (PSA) kraujo tyrimas, teikiama informacija apie prostatos vėžį, ankstyvąją diagnostiką, gydymo būdus.

Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo steigėjai yra Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija kartu su Lietuvos visuomenės sveikatos biurų asociacija ir Lietuvos urologų draugija. Akcijos „Išsaugokime vyrus“ ekspertai – VU Onkologijos institutas, partneriai – IPSEN PHARMA SAS bei medicininių tyrimų laboratorija „Medicina practica“. Akcijos mecenatas ir globėjas – Ramūnas Karbauskis. Daugiau informacijos apie akciją – www.issaugokimevyrus.lt.

Kasmet Lietuvoje prostatos vėžys diagnozuojamas 3000-iams vyrų. Kas trečias iš jų šią diagnozę išgirsta tik tada, kai prostatos vėžys būna pažengęs ir gydymas tampa labai komplikuotas. Nuo šio onkologinio susirgimo kiekvienais metais miršta 500-600 Lietuvos vyrų.

„Statistika nebūtų tokia gąsdinanti, jei mūsų vyrai kasmet atliktų PSA kraujo tyrimą – juk pasaulio praktika rodo, kad anksti diagnozuotas prostatos vėžys yra sėkmingai išgydomas, – sako Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo prezidentas Gediminas Žižys. – Deja, esama sveikatos apsaugos politika neleidžia tinkamai pasirūpinti mūsų šalies vyrais: šiuo metu nemokamas PSA tyrimas rizikos grupės vyrams priklauso tik kas antri metai, o juk visi puikiai suprantame, kad onkologinėms ligoms sergantiesiems kiekvieni uždelsti metai gali būti lemiami.“

„Išsaugokime vyrus“ mobilioje kraujo paėmimo laboratorijoje bus nemokamai atliekamas PSA tyrimas rizikos grupės vyrams (50-75 metų amžiaus ir nuo 45 m., jei jų pirmos eilės giminaičiai sirgo prostatos vėžiu), teikiama informacija apie prostatos vėžį, jo diagnostiką bei gydymo būdus. Tyrimo rezultatai bus pranešti pačiam pacientui ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigai.

Akcijos iniciatoriai atkreipia dėmesį, kad nors sergančiųjų prostatos vėžiu amžius jaunėja, tačiau visuomenė vis dar per mažai informuojama apie ankstyvosios diagnostikos svarbą. Informacijos stygiaus pasekmes labiausiai jaučia Lietuvos regionų gyventojai – atskiruose regionuose ankstyvųjų stadijų prostatos vėžys diagnozuojamas tik 5-20 proc. juo sergančių vyrų. Be to, kaimo vietovėse dažnai nebūna ir galimybių atlikti PSA kraujo tyrimą.

„PSA tyrimas tikrai nesudėtingas ir neskausmingas – kraujas imamas iš venos alkūnės linkyje, tyrimo rezultatams įtakos neturi nei paros laikas, nei maitinimasis, – sako Lietuvos urologų draugijos pirmininkas dr. Daimantas Milonas. – Šis tyrimas yra plačiausiai naudojamas vėžinis žymuo, padedantis įtarti ir nustatyti ankstyvąsias prostatos vėžio stadijas. Jis taip pat labai vertingas ir ligos kontrolei po gydymo.“

Akcijos „Išsaugokime vyrus“ metu taip pat organizuojamas žiniasklaidos konkursas „Žiniasklaida prieš prostatos vėžį“, kuriame kviečiami dalyvauti visi nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos atstovai, savo darbuose nagrinėjantys prostatos vėžio problemą. Šis konkursas tęsiasi iki spalio 28 d. Daugiau informacijos apie konkursą bei akcijos eigą – www.issaugokimevyrus.lt.

Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo steigėjai yra Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija kartu su Lietuvos visuomenės sveikatos biurų asociacija ir Lietuvos urologų draugija. Fondo tikslas – rūpintis prostatos vėžio prevencija, ankstyvąja diagnostika bei gydymu, remti su tuo susijusias iniciatyvas. Fondo organizuojamos akcijos „Išsaugokime vyrus“ ekspertai – VU Onkologijos institutas, partneriai – IPSEN PHARMA SAS bei medicininių tyrimų laboratorija „Medicina practica“. Akcijos mecenatas ir globėjas – ūkininkas Ramūnas Karbauskis.

„Pastebime, kad Lietuvos visuomenėje vis dar vengiama kalbėti apie prostatos vėžio problemą, nors tai – dažniausias vyrų onkologinis susirgimas, – teigia Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Gediminas Žižys. – Žiniasklaida atlieka reikšmingą vaidmenį ugdydama visuomenės sąmoningumą, todėl ir norime pakviesti žiniasklaidos atstovus prisidėti prie kovos su šia onkologine liga kūrybiniu darbu – netiesiogiai skatinant vyrus rūpintis savo sveikata, užkirsti kelią šimtams mirčių, kurių dėl pavėluotos diagnozės kasmet pareikalauja prostatos vėžys.“

Konkursui gali būti pateikti darbai, publikuoti nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 15 d. Darbus vertins 5 narių komisija, sudaryta iš žurnalistikos ir onkologijos specialistų. Straipsnio tematika nėra ribojama, tačiau straipsnyje turi būti paminėtas prostatos vėžys, jis turi tiesiogiai arba netiesiogiai skatinti žmonių sąmoningumą bei informuoti apie šią ligą.

Konkurso dalyviai varžysis 4-iose kategorijose: geriausi naujienų portalo straipsniai, geriausi nacionalinio laikraščio straipsniai, geriausi regioninio laikraščio straipsniai ir geriausi specializuoto leidinio straipsniai. Kiekvienos kategorijos pirmosios vietos laimėtojui atiteks 1200 Lt, antrosios – 800 Lt, trečiosios – 500 Lt. Nugalėtojai bus paskelbti akcijos baigiamojo renginio metu spalio 23 d. Visa informacija apie konkursą skelbiama Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos svetainėje www.prostatosvezys.lt. Straipsniai dalyvauti konkurse priimami nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. spalio 15 d. atsiuntus el. paštu justina@adverum.lt.

Socialiniu projektu „Išsaugokime vyrus“ siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į prostatos vėžio problemą, paskatinti rizikos grupės vyrus pasirūpinti savo sveikata, informuoti apie ankstyvosios diagnostikos svarbą, gydymo metodus. Projekto metu taip pat bus renkamos lėšos diagnostinei „laboratorijai ant ratų“ įsigyti. Ši laboratorija keliaus po Lietuvos regionus ir tikrins rizikos grupei priklausančius vyrus. Šiuo metu regionuose tik 5-20 proc. prostatos vėžiu sergančių vyrų šis susirgimas diagnozuojamas laiku.
grįžti į naujienų sąrašą